Psalmynas 140

₂Gelbėk mane, VIEŠPATIE, nuo nedorėlių,

apsaugok mane nuo smurtininkų,

₃kurių širdis ne tik rezga piktus kėslus,

bet ir nuolat kursto vaidus.

₄Jų liežuviai kaip nuodingos gyvatės,

o ant jų lūpų – angių nuodai. Sela.

₅Neleisk man, VIEŠPATIE, patekti nedorėliams į nagus,

apsaugok mane nuo smurtininkų,

kurie kėslauja mane pražudyti.

₆Įžūlieji paspendė man žabangas su virvėmis,

paspendė pinkles ant mano tako

ir stato man žabangas. Sela.

₇Sakau VIEŠPAČIUI: „Tu mano Dievas!

VIEŠPATIE, išgirsk mano pagalbos šauksmą“.

₈Viešpatie DIEVE, stiprusis mano Gynėjau,

tu apsaugojai mano galvą mūšio dieną.

₉Nepatenkink, VIEŠPATIE, nedorėlių norų,

neleisk jiems įvykdyti savo kėslų,

kad jie nebūtų išaukštinti. Sela.

₁₀Mane apspitusieji kelia galvas;

ant jų pačių teužgriūva jų grasinimai!

₁₁Teapipila VIEŠPATS juos žarijomis!

Tebūna sužerti į duobę, kad niekada neatsikeltų!

₁₂Tenebūna leista šmeižėjui klestėti krašte,

ūmi nelaimė teužklumpa smurtininką!

₁₃Žinau, kad VIEŠPATS gina vargšo reikalus

ir beturčių teises.

₁₄Teisieji tikrai dėkos tavo vardui,

dorieji gyvens tavo Artume.